Kas pasikeistų mūsų vaikų gyvenime, jeigu leistume jiems patirti kažką naujo, nesaugant nuo to, kas sena ir ne jų?
Virginija Venciūtė
Share
Susimąsčiau apie tai, kaip dažnai bandydavau apsaugoti savo vaikus nuo savo vaikystės patirčių. Atrodo, kad stengdavausi ne tik juos apsaugoti, bet ir tokiu būdu išgelbėti tą mažą save nuo praeities skausmų. Tai, kaip amžinos skolos būsena.
Tėvai, kurie augo skurde, gali stengtis užtikrinti, kad jų vaikams niekada nieko netrūktų, pirkdami gausybę materialių dalykų.
Tėvai, kurie jautėsi nepastebėti ar neįvertinti, siekia, kad jų vaikai visada būtų pripažinti, giriami ir įvertinti už savo pasiekimus.
Tėvai, kuriems trūko dėmesio ir laiko su tėvais, gali stengtis neleisti vaikams nuobodžiauti, bandydami užpildyti tą tuštumą.
Visa tai, taip pažįstama… Ši hiper globa kyla iš mūsų pačių neišjaustų emocijų.
Gali išjausti vaikystėje ar paauglystėje pasąmonėje įstrigusius vidinius konfliktus.
Gali išmokti paleisti emocijas, kurios Tave laiko praeityje.
Mes turime pasirinkimą: taisyti savo vaikystės patirtis per savo vaikus arba tiesiog būti šalia jų, pasiruošę palaikyti ir mylėti.
Šiandien renkuosi būti šalia ir mylėti.
Aš suprantu, kad abu vaikai patirs mane kaip mamą visiškai skirtingai ir tai - natūralu.
